patiešytojas

×patiẽšytojas, -a smob. (1) KŽ; Sut, Tat, TS1899,5, Brs kas palinksmina, paguodžia, nuramina: Kad ateis patiešytojis, kurį aš atsiųsiu jums Ev. \ tiešytojas; patiešytojas